1O tu, mūsų Dieve, esi geras ir ištikimas,
kantrus ir gailestingas visų Valdovas.
2Net nusidėdami mes liekame tavo,
nes pripažįstame tavo galybę.
Bet nenusidėsime žinodami,
kad priklausome tau.
3Tavo pažinimas veda į tobulą teisumą,
o tavo galybės pripažinimas – nemarumo šaknis.
4Mūsų nesugundė nei žmonių vaizduotės kūryba,
nei bevaisis tapytojų triūsu
įvairiomis spalvomis nutapytas pavidalas,
5kurio išvaizda žadina kvailų žmonių ilgesį
trokšti vien to paveikslo be gyvybės ir alsavimo.
6Blogio mylėtojai ir tokios vilties verti žmonės yra tie,
kurie juos daro,
jų ilgisi
ar juos garbina.
7Juk iš tikrųjų puodžius,
kruopščiai išminkęs minkštą šlyną,
iš jo nulipdo mums visokių indų.
Iš to paties molio jis lipdo indus,
tarnaujančius kilniam vartojimui, ir tokius,
kurie skiriami priešingam tikslui;
visus juos lipdo panašiai.
O kam kuris skirtas,
nusprendžia pats puodžius.
8Veltui įdėdamas triūsą, iš tokio pat molio
jis nulipdo tariamą dievą,
nors pats taip neseniai buvo padarytas iš žemės
ir netrukus, atėjus laikui sugrąžinti
jam paskolintą gyvastį,
turės eiti ten, iš kur buvo paimtas.
9Užuot mąstęs apie neišvengiamą mirtį
ir gyvenimo trumpumą, jis stengiasi pralenkti auksakalius
ir sidabrakalius, pamėgdžioja varkalius
ir didžiuojasi lipdydamas netikrus dievus.
10Jo širdis – tik pelenai,
jo viltis niekingesnė už dulkes,
o jo gyvenimas niekingesnis už molį,
11nes jis nepažino to, kuris jį padarė,
įkvėpė jam veiklią sielą
ir davė jam gyvybės alsavimą.
12Jo akimis, mūsų gyvenimas – žaidimas,
o mūsų buvimas – pelningas prekymetis.
Jis sako: „Reikia pelnytis iš visko,
net iš blogio“.
13Tas žmogus geriau už visus žino, kad nusideda,
lipdydamas iš tos pačios žemės šlyno
ne tik dužlius puodus, bet ir stabus.
14Bet visų kvailiausi, skurdesni už aklus kūdikius
yra tavo tautos priešai ir engėjai.
15Juk jie laikė dievais visų tautų stabus,
nors šie negali regėti savo akimis
nei kvėpuoti nosimi,
nei girdėti ausimis,
nei lytėti rankų pirštais
ir vaikščioti kojomis,
16nes juos padarė žmogus,
juos nulipdė tas, kuriam dvasia tik paskolinta,
o joks žmogus negali nulipdyti į save panašaus dievo.
17Mirtingasis savo nežabotomis rankomis
gali padaryti tik negyvą daiktą.
Jis vertingesnis už daiktus, kuriuos garbina,
nes turi gyvastį, o stabai jos niekada neturėjo.
18O dar jie garbina šlykščiausius gyvulius,
iš jų žvėriškumo sprendžiant,
už visus kitus blogesnius,
19neturinčius tokios gražios išvaizdos,
kaip tie gyvūnai, kurie galėtų žmogui teikti malonumo,
Dievo atmestus ir nepalaimintus.
